Naujienlaiškis

Vartotojo vadovas



Kas yra kas

Šilumos ūkio įstatyme, reglamentuojančiame šilumos ūkio subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybes, numatyta, kad yra 4 pagrindinės šilumos ūkio veiklos dalyvių grupės:

  • Šilumos ir karšto vandens vartotojai ir (arba) jų įgalioti atstovai (Valdytojai arba Administratoriai);
  • Šilumos tiekėjai;
  • Karšto vandens tiekėjai;
  • Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojai (eksploatuotojai)

Trumpai aptarsime kiekvieno iš šių dalyvių atsakomybes ir teises. 

Vartotojai ir jų atstovai

Vartotojas – pagrindinis šilumos ūkio veiklos dalyvis, kurio poreikiams tenkinti dirba visi likusieji.

Vartotojas gali būti tiek juridinis, tiek fizinis asmuo, kurio naudojami šilumos ir (arba) karšto vandens vartojimo prietaisai prijungti prie šildymo ir (arba) karšto vandens perdavimo tinklų arba pastatų šildymo ir (arba) karšto vandens sistemų.

Šilumos ūkio įstatymas ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės numato, kad vartotojai gali būti:

  • buitiniai, t. y. fiziniai asmenys, perkantys ir vartojantys šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms,
  • ir kiti.

Priklausomai nuo to ar vartotojas moka tiekėjui pagal jo sunaudotą šilumą ir (arba) karštą vandenį matuojančių skaitiklių parodymus ar pagal patvirtintas metodikas paskirstant bendrai pastate suvartotą šilumą ir (arba) karštą vandenį, vartotojai skirstomi į:

  • vartojančius tiekiamą šilumą ir (arba) karštą vandenį patalpose, kuriose įrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai;
  • vartojančius tiekiamą šilumą ir (arba) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai.

Tuo atveju jei vartotojai gyvena ne individualiuose, o daugiabučiuose namuose ir yra įkūrę bendriją arba pasirašę jungtinės veiklos sutartį, tada jie visiems bendrojo naudojimo objektams (įskaitant šilumos punktus) administruoti skiria Valdytoją.

Jei nėra nei bendrijos, nei galiojančios junginės veiklos sutarties, savivaldybė bendrojo naudojimo objektams valdyti skiria Administratorių.

Valdytojai (Administratoriai) yra atsakingi už sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais pasirašymą, bendro naudojimo patalpų priežiūrą, o šilumos ūkio veikloje – už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo pasirinkimą ir sutarties su juo pasirašymą.

Dar viena Valdytojo arba Administratoriaus funkcija: daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių modernizavimo, remonto, rekonstravimo, atjungimo ir (ar) prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų darbų organizavimas (pagal pastato savininkų įgaliojimą).

Naujai parengtoje daugiabučių namų administravimo nuostatų redakcijoje nustatyta nauja Administratoriaus funkcija – bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (modernizavimo) inicijavimas. Priėmus šią redakciją Administratoriai turėtų rengti ir pateikti savininkų susirinkimui pasiūlymus dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, jeigu per metus name suvartotos šilumos kiekis viršija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinamas maksimalias šilumos suvartojimo normas.

Būtent nuo pastato bendraturčių ir Valdytojo (Administratoriaus) priklauso, kokia yra pastato būklė ir jame įrengta bendrąja nuosavybės teise valdoma šilumos ir karšto vandens paskirstymo sistema, o tai tiesiogiai daro įtaką sumoms, kurios sumokamos už šildymą.

Šilumos tiekėjas

Šilumos tiekėjas – tai juridinis asmuo, tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis.

Susipažinkime su keliomis sąvokomis:

Šilumnešis – skystis arba dujos, naudojamos šilumai pernešti iš karštesnės vietos į šaltesnę.

Tiekimo–vartojimo riba – tai šilumnešio vamzdynų vieta, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo įrenginiais.

Daugiabučio namo atveju ši riba gali būti kaip prieš šilumos punkto įrenginius, taip ir už šilumos punkto įrenginių (priklausomai nuo jų nuosavybės). Paprastai šioje vietoje yra įrengiamas šilumos skaitiklis.

Šilumos tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo–vartojimo ribos. Kitaip sakant šilumos tiekėjas atsakingas už tai, kad šiluma būtų pristatyta iki pastato šilumos punkto. Šilumos paskirstymas pačiame pastate priklauso nuo pastate įrengtos šilumos ir karšto vandens paskirstymo sistemos, už kurios priežiūrą yra atsakingas šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).

 

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas)

Tai fizinis ar juridinis asmuo, užsiimantis sistemų priežiūros (eksploatacijos) verslu ir atestuotas teisės aktuose nustatyta tvarka. Jo pagrindinė funkcija – prižiūrėti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas.

Prižiūrėtoją pasirenka Valdytojas (administratorius) ir su juo sudaro daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį. Eksploatuotojas savo ruožtu turi sudaryti sutartis su šilumos tiekėju (dėl šilumos pristatymo buitiniams vartotojams) ir karšto vandens tiekėju (dėl karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams). 

Eksploatuotojas atsako už jam prižiūrėti pavestų šilumos įrenginių būklę ir priežiūrą, butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą buitiniams karšto vandens vartotojams, sistemų paruošimą šildymo sezonui. Eksploatuotojas turi teisę reikalauti iš šilumos ir karšto vandens tiekėjų, kad būtų palaikomi reglamentuoti šilumnešio parametrai ties tiekimo–vartojimo riba arba kitoje nurodytoje vietoje. Todėl būtent į eksploatuotoją kreipkitės, jei nešyla radiatorius arba nėra karšto vandens. 

 

Karšto vandens tiekėjas

Šilumos ūkio įstatymas numato, kad šiuo metu vartotojai karštu vandeniu gali apsirūpinti 3 būdais:

  • pirkti centralizuotai paruoštą karštą vandenį iš karšto vandens tiekėjo,

  • atskirai pirkti šilumą karštam vandeniui ruošti iš šilumos tiekėjo, o geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš geriamojo vandens tiekėjo,

  • ruošti karštą vandenį individualiai jo vartojimo vietoje (bute), naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) geriamajam vandeniui pašildyti iki higienos normomis nustatytos temperatūros.

Gyventojams pasirinkus apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėju, karštą vandenį, kaip kompleksinį produktą, jie perka iš vieno – karšto vandens tiekėjo. Už kubinį metrą karšto vandens mokama pagal nustatytą kainą. Yra sąlyginai pastovus mokestis už „gyvatuką“.

Be to karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojų suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus (skaitiklius), kurių įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. 

Parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens tiekėjas taip pat sudaro sutartis dėl karštam vandeniui ruošti reikalingo geriamojo vandens pirkimo su geriamojo vandens tiekėju. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal skaitiklio, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis.

Jeigu karšto vandens tiekėjas įvykdys savo prievolę sutvarkyti karšto vandens apskaitą tame name (įrengti ir metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitiklius), tai nustatant mokesčius už karštą vandenį, skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos, priskiriamas ir išdalijamas apmokėti vartotojams.

Karšto vandens tiekėjui nesutvarkius apskaitos, su „dingusiu“ karštu vandeniu sunaudota šiluma negali būti paskirstyta gyventojams ir tai tampa karšto vandens tiekėjo nuostoliu. Geriamojo vandens, skirto karštam vandeniui ruošti, kiekio, fiksuoto namo įvadiniu skaitikliu, ir butų skaitiklių rodmenų neatitikimas taip pat duoda nuostolį karšto vandens tiekėjui.

Šis metodas sukurtas siekiant užtikrinti, kad karšto vandens tiekėjas, norėdamas turėti kaip įmanoma mažesnius nuostolius, daugiabučiame name palaikytų tvarkingai veikiančią karšto vandens apskaitą ir kontroliuotų gyventojų suvartoto vandens deklaravimą, tvarkytų karšto vandens apskaitą, užtikrintų metrologiškai tikslius matavimus, ir ieškotų daugiabučio namo vidaus sistemose „nežinia kur dingusio“ vandens.

 

Pasirinkus apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, karštu vandeniu bus apsirūpinama perkant atskirai šilumą ir šaltą vandenį.

Sutartį su geriamojo vandens tiekėju dėl šalto vandens ir sutartį su šilumos tiekėju dėl šilumos vandeniui pašildyti pasirašys daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ar kitas namo gyventojų įgaliotas asmuo.

Šiuo atveju gyventojams bus išdalinamas visas sunaudotas ir namo įvadinio skaitiklio užfiksuotas šilumos bei vandens kiekis, nustatomas pagal prieš karšto vandens ruošimo įrenginius sumontuoto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis ir prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenis.

Pasirinkus šį būdą nebus apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio, bet tinkamų apskaitos prietaisų įsigijimas, sumontavimas, metrologinė patikra, „dingusio vandens“ paieškos bus pačių vartotojų arba jų įgaliotų atstovų (Valdytojo arba Administratoriaus) rūpestis. 



Atgal.