Naujienlaiškis

Naujienos



2011-10-05 Aukštų šilumos kainų priežastis – dujų monopolis ir savivaldybių politika

Visoje Lietuvoje su nerimu laukiama artėjančio, iki šiol brangiausio, šildymo sezono, kuomet šilumos kaina, kaip prognozuojama kils 25 – 30 procentų. Ramiau naujojo šildymo sezono Lietuvoje laukia tik Akmenės rajono gyventojai, kone vienintelėje Lietuvos savivaldybėje, kur šiluma šiemet, net kylant dujų kainoms, lyginant su praeito šildymo sezono pradžia pigs 5,2 procento ir kainuos net pigiau nei sostinėje.

Nors bendrame Lietuvos kontekste tai atrodo kone stebuklas, ar tiesiog akių dūmimas viešųjų ryšių kampanijos tikslais, tačiau šuo atveju šilumos kainų mažėjimas – dėsningas racionalių investicijų bei efektyvaus vietos savivaldos ir privataus investuotojo bendradarbiavimo rezultatas. „Savivaldybė kritiškai vertino kiekvieną mūsų investicinį pasiūlymą, atsakingai skaičiavo investicijų atsiperkamumą, bei drąsiai ir atsakingai prisiėmė savus įsipareigojimus kiekvieno investicinio projekto atveju ir žinoma, rūpinosi ne tik savo kadencijos laikotarpiu bet ir žvelgė į priekį“ – sako UAB „Akmenės energija“ direktorius Albertas Valančius.

2010 m. spalio mėn. šilumos kaina 29,46 cnt/kWh su 9 % PVM
2011 m. spalio mėn. šilumos kaina
kūrenant iki 50% biokuro
27,93 cnt/kWh su 9 % PVM
2011 m. spalio mėn. šilumos kaina
jei būtų kūrenama pabrangusiomis dujomis
32,71 cnt/kWh su 9 % PVM

Naujosios Akmenės šilumos ūkio modernizavimas neliko nepastebėtas pasaulyje, kadangi bendrovė pasiektais rezultatais kone prilygo, o kai kuriais rodikliais ir aplenkė, efektyvios energetikos lyderius, Skandinavijos didmiesčius. Už šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumo didinimą bei pasirinktus inžinerinius sprendimus Akmenės rajone „Akmenės energija“ pelnė tarptautinės organizacijos Euroheat&Power apdovanojimą kategorijoje „Centralizuoto šilumos tiekimo schemos modernizavimas“. „Džiaugiamės šiuo apdovanojimu ir tai mus skatina dirbti dar geriau, planuojame toliau investuoti į šilumos gamybos efektyvumo didinimą, ieškoma būdų kaip panaudoti ES paramos galimybes, kad investicijos į šilumos ūkio modernizavimą kainuotų pigiau ir gyventojai naudą pajustų kuo greičiau“ komentavo Akmenės energijos direktorius Albertas Valančius.


UAB „Prienų energija“ vadovas Vaidas Povilėnas deja negali pasidžiaugti tokiais pačiais pasiekimais Prienų rajone kokie yra įgyvendini Akmenės rajone: „Prienų savivaldybė atmetė visus mūsų investicinius pasiūlymus. Labai trūko konstruktyvesnio dialogo, kurio metu savivaldybė būtų kėlusi savo sąlygas, kvestionavusi mūsų pasiūlymų detales, ėjusi link racionalaus, o svarbiausia – gyventojams naudingo sprendimo“. UAB „Prienų energija“ parengė trasų atnaujinimo projektą analogišką tam, kuris, kaip parodė objektyvi patirtis, sumažino šilumos nuostolius ir, galiausiai įtakojo kainos mažėjimą Akmenės rajone. Pagal šį projektą Prienų energija parengė ir pateikė paraišką gauti 1,8 milijonо litų ES paramos, pasirūpino projekto finansavimu, tačiau visą šį darbą nubraukė Savivaldybė atsisakiusi pratęsti nuomos laikotarpį keliems metams, taip kaip to reikalauja ES paramos skyrimo sąlygos. Prienų rajono savivaldybė tikriausiai vienintelė Lietuvoje atsisakė panaudoti paskirtą ES paramą trasų modernizavimui rajone.

Lygiai taip pat Savivaldybė atsisakė ir kitų UAB „Prienų energija“ pasiūlymų, kurie mažintų šilumos kainą gyventojams, t. y. leisti statyti 6 MW biokuro katilinę, leisti statyti medžio granulių katilinę ar modernizuoti Jiezno katilinę.


„Prienų energija“ vadovui antrina ir UAB „Miesto energija“ vadovas Artūras Stravinskas: „Matome pavyzdį Ukmergės Savivaldybėje, kuri, atmetusi profesionalų, pasirengusių pritraukti naujausius ir efektyviausius energijos taupymo sprendimus leidžiančius tvariai sumažinti šilumos kainą gyventojams, žengė populistinį žingsnį, ir nusavinusi investicijas subsidijuoja šilumos kainą gyventojams jų ateities sąskaita, o jokių investicijų realiai kainai mažinti neatliko.“

Pagal žurnalo Veidas atlikto savivaldybių tyrimo ir reitingo duomenis, per 2010 metus Ukmergės savivaldybė tapo bene labiausiai prasiskolinusia Lietuvos savivaldybe, savo blogųjų paskolų krepšelį padidinusi 3,7 mln litų arba papildomai 86 Lt vienam gyventojui prie buvusių 26,8 Lt vienam gyventojui.


Prieš dešimtmetį dauguma savivaldybių valdomos šilumos ūkį administruojančios bendrovės buvo prasiskolinusios, neturėjo reikiamos kompetencijos bei lėšų investicijoms, o pats šilumos ūkis buvo nustekentas. Tuomet privatūs investuotojai aktyviai dalyvavo savivaldybių skelbtuose konkursuose, ir pasirašinėjo sutartis dėl šilumos ūkių modernizavimo kuriomis buvo keliamas uždavinys perorientuoti šilumos ūkius nuo brangių anglies ir mazuto prie tuomet pigesnių ir mažiau taršių dujų. Bet situacija pasikeitė, ir dabar, kaip niekad, aktualu kuo skubiau persiorientuoti prie to kuro, kurio kainą galime reguliuotis šalies viduje – biokuro, kartu nepamirštant ir kitų vis tobulėjančių energijos taupymo sprendimų. Vėlgi čia pagrindinis vaidmuo tenka savivaldybėms, kurios yra atsakingos už vietos šilumos ūkį, nesvarbu kas formaliai jį valdo. Jos privalo priversti šilumos operatorius nertis per galvą ieškant sprendimų sumažinti kainas per šilumos ūkio modernizavimą. Ir Akmenės savivaldybės atvejis yra puikus to pavyzdys – nors šilumą tiekia ir modernizaciją vykdo privatus investuotojas, savivaldybė aktyviai dalyvaudama procese, nesikratydama atsakomybės, deramai prisiima ir įsipareigojimus ir nuopelnus. Akmenės rajono gyventojai gali pagrįstai didžiuotis savo išrinktais savivaldos politikais.


Papildoma informacija apie Akmenės šilumos ūkio modernizavimą:

Nuo 2001 iki 2010 metų pasiekti efektyvumo didinimo rodikliai:

Parametras 2001 2010 efektas
Elektros sąnaudos kWh / MWh 29,5 11,3 62 %
Kuro sąnaudos Kg. s. k / MWh 99,3 89,1 10 %
Vandens sąnaudos m3 / MWh 1,34 0,04 97 %
Techniniai tiekimo nuostoliai procentais 45 8,8 80 %

Papildoma informacija apie E energija

Akmenės, Prienų, Trakų ir Ukmergės rajonuose šilumą gaminančios E energija grupės įmonės per daugiau nei dešimtmetį pasiekė skirtingų rezutatų. Patirtis rodo, kad privataus verslo inicijuoti ir įgyvendinti inžineriniai bei vadybiniai sprendimai daugiausia naudos vartotojams ir pačiai savivaldybei atnešė tuose Lietuvos miestuose, kur buvo konstruktyviai bendradarbiaujama, tariamasi dėl investicijų, Europos Sąjungos paramos panaudojimo galimybių ir siekiama bendro tikslo – senus, neefektyvius šilumos ūkius atnaujinti bei įdiegti naujas technologijas šilumai gaminti taupiai ir pigiai. 2008 metais E energija akcininku tapo ir į grupės vykdomus energetinius projektus investavo Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas (ERPB), tarptautinė finansų organizacija, finansuojanti energetikos efektyvumo didinimo, transporto, savivaldybių ir privataus verslo projektus visame pasaulyje.



Atgal.